 |
del.icio.us |
 |
Digg |
 |
Furl |
 |
|
 |
Rojo |
| Add to OnlyWire |
| Plantae | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
 Plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus) |
||||||
 Darželinis jurginas (Dahlia cultorum) |
||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||
|
||||||
| Grupės | ||||||
- Apie kaimą Vilkaviškio rajone skaitykite straipsnyje Augalai (Didvyžiai).
Augalai, augalų karalystė (Plantae) yra didelė gyvųjų organizmų grupė, kuriai priklauso tokie plačiai paplitę organizmai kaip medžiai, žolės, gėlės. Augalai yra eukariotai, t.y. turintys tikrąjį branduolį organizmai. Manoma, kad augalų rūšių yra apie 350 000. 2004 m. buvo identifikuotos 287 655 rūšys.
Augalus tiria daug mokslų: bendrosios botanikos, augalų anatomijos, augalų fiziologijos, augalų sistematikos. Yra specialieji mokslai skirti tik vienai augalų grupei tirti, pavyzdžiui, dendrologija tiria tik sumedėjusius augalus, briologija – samanas ir kt.
Turinys |
Klasifikacija
Aristotelis visus gyvus organizmus skirstė į:
- Augalus, kurie paprastai nejuda ir neturi jutimo organų
- Gyvūnus
Karlo Linėjaus sistemoje šios grupės tapo:
- Vegetabilia, vėliau Plantae
- Animalia karalystėmis.
Šiuo metu augalai skirstomi į dvi pagrindines grupes:
- Indų neturintys augalai (samanos Bryophyte)
- Indus turintys augalai (induočiai (Tracheophyta, Tracheobionta)
Samanos (Bryophyte) Indų neturintys augalai
- Skyrius. Ylvaisūnai (Anthocerotophyta)
- Klasė. Ylvaisainiai (Anthocerotopsida)
- Skyrius. Samanūnai (Brijūnai, Bryophyta)
- Klasė. Andreaeobryopsida
- Klasė. Andreaeopsida
- Klasė. Lapsamanės (Bryopsida)
- Klasė. Polytrichopsida
- Klasė. Sphagnopsida
- Klasė. Takakiopsida
- Skyrius. Kerpsamanės (Marchantiophyta)
- Klasė. Haplomitriopsida
- Klasė. Jungermanijainiai (Jungermanniopsida)
- Klasė. Kerpsamanės (Marchantiopsida)
Induočiai (Tracheobionta)
Sporiniai induočiai
- Skyrius. Asiūklūnai arba asiūkliai (Equisetophyta)
- Klasė. Asiūklainiai (Equisetopsida)
- Skyrius. Pataisūnai arba pataisai (Lycopodiophyta)
- Klasė. Slepišerainiai (Isoetopsida)
- Klasė. Pataisainiai (Lycopodiopsida)
- Klasė. Selaginelainiai (Selaginellopsida)
- Skyrius. Driežlieliūnai (Ophioglossophyta)
- Klasė. Driežlielainiai (Ophioglossopsida)
- Skyrius. Šertvūnai arba paparčiai (Polypodiophyta)
- Klasė. Šertvainiai (Polypodiopsida)
- Skyrius. Psilotūnai (Psilotophyta)
- Klasė. Psilotainiai (Psilotopsida)
- Skyrius. Papartūnai (Pteridophyta)
- Klasė. Gleicheniopsida
- Klasė. Marattiopsida
- Klasė. Osmundopsida
- Klasė. Papartainiai (Pteridopsida)
Sėkliniai induočiai
- Skyrius. Cikūnai (Cycadophyta)
- Klasė. Cikainiai (Cycadopsida)
- Skyrius. Ginkūnai (Ginkgophyta)
- Klasė. Ginkmedainiai (Ginkgoopsida)
- Skyrius. Gnetūnai (Gnetophyta)
- Klasė. Gnetainiai (Gnetopsida)
- Skyrius. Pušūnai arba spygliuočiai (Pinophyta)
- Skyrius. Magnolijūnai (Magnoliophyta) arba žiediniai
- Klasė. Lelijainiai arba vienaskilčiai (Liliopsida)
- Poklasis. Dumblialaiškiažiedžiai (Alismatidae)
- Poklasis. Arekažiedžiai (Arecidae)
- Poklasis. Commelinidae
- Poklasis. Lelijažiedžiai (Liliidae)
- Poklasis. Zingiberidae
- Klasė. Magnolijainiai (Magnoliopsida) arba dviskilčiai
- Poklasis. Astražiedžiai (Asteridae)
- Poklasis. Gvazdikažiedžiai (Caryophyllidae)
- Poklasis. Dilenijažiedžiai (Dileniidae)
- Poklasis. Hamameliažiedžiai (Hamamelididae)
- Poklasis. Notreliažiedžiai (Lamiidae)
- Poklasis. Magnolijažiedžiai (Magnoliidae)
- Poklasis. Vėdrynažiedžiai (Ranunculidae)
- Poklasis. Erškėčiažiedžiai (Rosidae)
- Klasė. Lelijainiai arba vienaskilčiai (Liliopsida)
Augalų evoliucija
Ilgą laiką, kol Žemės atmosfera dar neturėjo deguonies ir ozono sluoksnio, pirmykščiai organizmai galėjo vystytis tik gilesniame jūrų vandenyje, storo vandens sluoksnio saugomi nuo kenksmingos kosminės spinduliuotės. Kai kurie organizmai įgavo žalio chlorofilo ir ėmė vykdyti fotosintezę. Tai buvo labai reikšmingas įvykis, nes atmosferoje ėmė kauptis deguonis, pradėjo formuotis ir ozono sluoksnis.
Susidarė sąlygos aukščiau išnirti ir jūrų organizmams. Apgyvenę seklias pakrantes, organizmai pamažu kėlėsi į sausumą. Prieš 400 milijonų metų į sausumą išsikėlę daugialąsčiai dumbliai davė pradžią dar belapiams stuomeniniams augalams – psilofitams. Tai buvo nedideli žalieji augalai, dar neturintys lapų, šaknų ir buvo tarsi išsišakojusios ašys, tačiau savo sandara labiau išsivystę nei dumbliai. Buvo išsivystęs jų dengiamasis audinys – odelė ir apytakiniai audiniai – mediena bei karniena. Psilofitai dauginosi sporomis.
Prieš 300 mln. metų iš psilofitų atsirado sporiniai induočiai, kurie jau turėjo stiebus, lapus ir šaknis, ir samanos. Šiltas ir drėgnas klimatas buvo palankus augti ir daugintis paparčiams, asiūkliams bei pataisams. Vėliau Žemėje pasidarė sausiau ir šalčiau, sporiniai induočiai ėmė nykti, atsirado primityvių plikasėklių augalų. Kai klimatas pasidarė dar atšiauresnis, senieji plikasėkliai pamažu išnyko, juos pakeitė tobulesni augalai – senoviniai spygliuočiai. Paskui vietoje jų atsirado dabartiniai plikasėkliai – pušys, eglės, kėniai. Galiausiai atsirado gaubtasėkliai (žiediniai) augalai. Jie – labiausiai prisitaikę gyventi sausumoje augalai. Šie augalai greitai paplito visoje Žemėje ir auga jau daugiau kaip 60 mln. metų.
Šiuo metu augalai yra esminis vandens apytakos ir kitų biogeocheminių ciklų elementas.
Augalų įvairovė
Augalų įvairovę sąlygoja skirtingos gyvenamosios vietos, prie kurių kiekvienas augalas yra pripratęs. Jų protėviai tūkstančius metų buvo priklausomi nuo kurios nors vietos ir turėjo pakankamai laiko prie jos prisiderinti ir taip ištobulinti gyvenimo ritmą, trukmę, formą, kad galėtų sėkmingai daugintis. Augalai turi jo rūšiai būdingą genetinę programą, lemiančią jo amžių, dydį, išvaizdą. Savo gimtinėje iki kelių metrų aukščio išaugantys medžiai ar krūmai, patekę į visai skirtingą aplinką, tampa visai mažučiai, beveik nebrandina vaisių.
Augimo būdai
- auga tiesiai aukštyn
- vyniojasi arba lipa
- šliaužia arba plėtojasi
- auga užsikabinus už kitų augalų, sienų ar pan.
Augalų amžius
Augalų amžius esti labai įvairus. Būna vienamečiai, dvimečiai, daugiamečiai. Išlieka žoliniai arba sumedėja (medžiai, krūmai, puskrūmiai.
- Vienamečiai ir dvimečiai augalai per vienerius ar dvejus metus išdygsta, užauga, peržydi, užmezga vaisius ir subrandina sėklas. Išpildę savo paskirtį jie miršta.
- Daugiamečiai augalai"
- kerai, svogūniniai augalai]] turi kiekvienos vegetacijos periodu naujus ūglius išleidžiančius šakniastiebius, šakniagumbius ar svogūnus.
- puskrūmiai žolinę dalį, kuri numiršta ir sumedėja, atsiaugina kiekvienais metais.
- Krūmai ir medžiai gyvena daugelį metų.
Augalų prisitaikymas (Tropizmas)
- Nuo pernelyg gausios šviesos kai kurie augalai turi pūkelius, kiti – vaškinę, sidabrinę ar melsvai žalios spalvos plėvelę.
- Nuo šviesos stygiaus gindamiesi augalai paliko žemę ir persikėlė ant medžių šakų, kai kurie pavirto lianomis, kad galėtų pasiekti medžių viršūnes. Kai kas išsiugdė milžiniškus šviesą gaudančius lapus.
- Dėl per didelės kaitros, norėdami prarasti kuo mažiau drėgmės, kai kurie augalai apsisaugo vaško sluoksniu, kiti – lapus pavertė į spyglius, išsiaugino į odą panačius lapus bei tankius šerius.
- Nuo sausros apsisaugoti augalai „įsigijo“ vandens saugyklas – storus drėgmę kaupiančius lapus, stiebus arba šaknis.
- Nuo per didelės drėgmės ant augalų atsirado drėgmę susiurbiantys žvyneliai, orinės šaknys arba plaukučiai.
