Japonija

Article on other languages:

• Japan
• Japan
• Chapón
• Iapan
• اليابان
• ܝܦܢ
• Xapón
• Yaponiya
• Япония
• Japan
• Японія
• Япония
• জাপান
• ཇི་བེན
• জাপান
• Japan
• Japan
• ᨍᨛᨄ
• Жибэн
• Japó
• Nĭk-buōng
• Hapon
• Yaponiya
• Japonsko
• Japòńskô
• Япони
• Japan
• Japan
• Japan
• Japonya
• Japońska
• ޖަޕާނު
• ཇ་པཱན་
• Ιαπωνία
• Japan
• Japanio
• Japón
• Jaapan
• Japonia
• ژاپن
• Japani
• Japan
• Japon
• J·apon
• Japan
• An_tSeapáin
• 日本
• Iapan
• Xapón_-_日本
• જાપાન
• Yn_Çhapaan
• Ngit-pún
• יפן
• जापान
• Japan
• Japanska
• Japon
• Japán
• Ճապոնիա
• Japon
• Jepang
• Japan
• Japon
• Japonia
• Japan
• Giappone
• ᓃᑉᐊᓐ/niipan
• 日本
• pongu'e
• Jepang
• იაპონია
• Жапония
• ជប៉ុន
• ಜಪಾನ್
• 일본
• जापान
• Japon
• Nihon
• Жапония
• Iaponia
• Japan
• Japan
• Giappon
• Zapɔ́
• ປະເທດຍີ່ປຸ່ນ
• Japāna
• Japana
• Nipono
• Јапонија
• ജപ്പാന്‍
• Япон
• जपान
• Jepun
• Djapan
• Xapōn
• Giappone
• Japan
• जापान
• जापान
• Japan
• Japan
• Japan
• Japan
• Japon
• Japon
• ଜାପାନ
• Япон
• Hapon
• Japonia
• Giapon
• جاپان
• Japão
• Nihun
• Japonia
• Япония
• जापान
• Japone
• Giappuni
• Japan
• Japána
• Japan
• ජපානය
• Japan
• Japonsko
• Japonska
• Iapani
• Jabaan
• Japonia
• Јапан
• IJaphani
• Jepang
• Japan
• Japani
• Japůńja
• ஜப்பான்
• జపాన్
• Ҷопон
• ประเทศญี่ปุ่น
• ጃፓን
• Ýaponiýa
• Hapon_(bansa)
• Siapan
• Japonya
• Tāpōnē
• Япония
• Японія
• جاپان
• Yaponiya
• Giapòn
• Nhật_Bản
• Yapän
• Hapon
• Sapoŋ
• 日本
• Японь
• יאפאן
• Japan
• 日本
• IJapani

	del.icio.us
	Digg
	Furl
	Reddit
	Rojo
	Add to OnlyWire

Japonija (Nippon arba Nihon 日 (saulė) 本 (šaknys/kilmė), pažodžiui „saulės kilmė“) yra Rytų Azijos šalis, esanti tarp Ramiojo vandenyno ir Japonijos jūros, Korėjos pusiasalio rytų.

Japonija yra antra pagal nominalųjį BVP. Yra JTO, G8, G4 ir APEC narė.

Nippon (Nihon-koku)
日本国

(Detaliau) (Detaliau)
Valstybinė kalba	japonų
Sostinė	Tokijas, (jap. 東京 tō-kyō)
Didžiausias miestas	Tokijas, (jap. 東京 tō-kyō)
Valstybės vadovai	Akihito Imperatorius Jasuo Fukuda Ministras Pirmininkas
Plotas  - Iš viso  - % vandens	377 835 km² (60) 0.8%
Gyventojų  - 2006 liepa (progn.)  - Tankis	127 463 611 (10) 337,35 žm./km² (16)
BVP  - Iš viso  - BVP gyventojui	2006 (progn.) 4 220,00 mlrd. $ (3) 33 100 $ (14)
Valiuta	jena
Laiko juosta  - Vasaros laikas	UTC+9 netaikomas
Nepriklausomybė Konstitucija	priešistoriniais laikais 1947 gegužės 3
Valstybinis himnas	Japonijos himnas
Interneto kodas	.JP
Šalies tel. kodas	81

Pavadinimo etimologija

Japonijos vardas dažnai verčiamas kaip „Tekančios Saulės šalis“, yra kinų kilmės ir apibūdina Japonijos geografinę padėtį Azijos žemyno atžvilgiu. Prieš Japonijai užmezgant ryšius su Kinija, Japonija buvo žinoma Va (Wa iš pradžių naudotas ženklas 倭, reiškiantis „neūžauga“, „nykštukas“. Vėliau buvo pakeistas į ženklą 和 – „taika“, „harmonija“) arba Jamato (Yamato, 大和 „Kalnų kelias“) pavadinimais.

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Japonijos istorija

Priešistorė (iki V a.)

Archeologiniai radiniai rodo, kad pirmieji žmonės čia apsigyveno maždaug prieš 30 000 metų.^{[reikalinga citata]} Manoma, kad tai buvo ainu ir malazijiečių – polineziečių protėviai, kurių dalis jūrų keliu persikėlė į Šiaurės Ameriką. Tai – vadinamieji Džiomono žmonės priklausę australoidinei rasei. Prasidėjus atšilimui, po paskutiniojo ledynmečio, (apie 12 000 metų pr. m. e.) susikūrė Džiomono kultūra. Tai buvo pusiau sėslūs medžiotojai-rinkėjai – pirmų žinomų keramikos dirbinių gamintojai.

Apie 300 m. pr. m. e. prasidėjo dar viena invazija į salyną, greičiausiai vykusi iš Korėjos ir susijusi su Kočiosono valstybės ekspansija. Naujieji atsikėlėliai Japonijoje vadinami Jajojaus žmonėmis ir atsinešė geležies apdirbimo bei žemdirbystės paslaptis – Jajojaus kultūrą. Maišantis vietiniams gyventojams su atsikėlėliais formavosi japonų tautybė.

Šiauriniame Kiūšiū, vėliau ir pietiniame Honšiū išplito savitos geležies amžiaus kultūros, formavosi pirmosios valstybėlės. Iškelta hipotezė, kad 167 m. apie 30 nedidelių valstybių suvienijo magė-žynė Himiko. Honšiū saloje (Asukos regionas) pradeda dominuoti Jamato valstybė, kurioje klesti saulės deivės Amaterasu kultas, ir valdovai imperatoriai savo dinastiją kildina iš jos. Pasak mitologijos, Jamato apie 660 m. pr. m. e. įkūrė legendinis imperatorius Džimmu Tenno (Jimmu Tenno). Pirmasis istoriškai įrodytas imperatorius yra Odžinas (Ojin Tenno), valdęs apie 270-310 m. (gali būti, jog 270-300).

Senovė (V a. – 1185 m.)

Didysis Buda Tōdai-ji šventykloje, 752 m.

Rašytinė Japonijos istorija prasideda V-VI a., kai salose pradėjo plisti kinų raštas, budizmas ir kitos kinų kultūrinės tradicijos. Po 645 m. Taika reformos japonai pertvarkė valdžios struktūras pagal kinų pavyzdį.

Nuo 8 a, Naros laikotarpiu plačiai propaguotas budizmas. Tuo metu buvo parašyti senieji Japonijos metraščiai „Kodžiki“ (712), „Fudoki“ (713-740) ir „Nihonšioki“ („Nihongi“) (720).

794 m sostinę perkėlus į Heian miestą (dabartinį – Kiotą), prasidėjo Heian laikotarpis. Tuo metu imperatoriai jau buvo beveik nebetekę centrinės valdžios, o viską kontroliavo Fudživarų klanas. Tai – Japonijos „aukso amžius“, kurio metu suklestėjo rafinuota aristokratijos kultūra.

Viduramžiai (1185-1603 m.)

Jau Heian laikotarpio antroje pusėje formavosi karių-samurajų sluoksnis, o žemės nuosavybė tapo vis mažiau priklausoma nuo centrinės valdžios – atsirado autarkiniai ūkiai šioen. Po ilgų Genpei karų, kurių metu kovojo du įtakingi klanai Minamoto (Gendži) ir Taira (Heike), laimėjo Joritomo Minamoto, kuris tapo pirmuoju Japonijos šiogūnu, 1185 įkūręs savo karinę valdžią Kamakuros mieste. 1274 ir 1281 m. atmušti du Yuan mongolų antpuoliai. Tai – legendos apie kamikadzę („Dieviškasis vėjas“) gimimas.

Nuo 1330 m Japonija buvo visai susiskaldžiusi. Vyko nuolatiniai karai tarp dominuojančių šiogūnų klanų dėl valdžios visoje Japonijos teritorijoje.

XVI a. salas pasiekė Anglijos, Portugalijos, Nyderlandų ir Ispanijos prekybininkai bei misionieriai, nuo ko prasidėjo intensyvus japoniškosios ir Vakarų kultūrų keitimasis.

Naujieji laikai (1603-1868 m.)

1600 metais šiogūnas Iejasu Tokugava paskutiniame ir sprendžiamajame mūšyje galutinai sumušė dalinius kunigaikščius daimio bei kitus šiogūnus ir, 1603 m. pasiskelbęs visos Japonijos šiogūnu, suvienijo šalį, perkeldamas sostinę į Edo (dabartinį Tokiją).

Labai greitai Tokugavų klano šiogūnai išvarė iš šalies visus katalikų misionierius, įtardami, kad šie darė didelę įtaką vietiniams didikams ir galėjo organizuoti feodalinius sukilimus. Šalyje galėjo likti tik olandų pirkliai, kurių judėjimo laisvė ir net prekybos apimtys buvo labai ribojamos. Jiems buvo leidžiama atplaukti tik į vieną Japonijos uostą - Nagasakį.

Vėliau, bijodami Kinijos invazijos, japonai dar labiau izoliavosi nuo išorinio pasaulio, šis izoliacijos periodas truko du su puse amžiaus.

Meidži periodas (1868-1912 m.)

1853 m. Edo (Tokijo) įlankoje priešais būsimąją Jokohamą pasirodė JAV laivynas ir privertė Japoniją atsiverti pasauliui. 1867 m. atsistatydino paskutinysis Tokugavų šiogūnas Tokugava Jošinobu ir simbolinė valdžia buvo perleista jaunam imperatoriui Meidžiui. 1868 m. buvo prasidėjo didžiuliai ekonominiai, politiniai ir socialiniai pykčiai, kurių metu gan greitai pritaikytos valdžios struktūras, teisinė sistema bei kariuomenė modernesnių vakarų pavyzdžiu. 1875 m. sustiprėjusi imperija sėkmingai prijungė Riūkiū karalystę, nugalėjo Kiniją ir Rusiją (1904-1905), ir 1910 metais jau kontroliavo Taivaną, pusę Sachalino, Korėją.

Naujausi laikai

Lėktuvnešis Akagi

Antrajame pasauliniame kare Japonija palaikė Vokietiją, taip pat į karą įtraukė JAV, 1941 m. gruodžio 7 d. užpuolusi Perl Harboro uoste dislokuotą JAV laivyną. Nors amerikiečiai 1945 m. rugpjūčio 6 ir 9 dienomis ant Nagasakio ir Hirošimos numetė atomines bombas, Japonija kapituliavo tik 1945 m. rugpjūčio 15 d., nesugebėdama sustabdyti pasalūniško bolševikinės TSRS puolimo Azijoje (Mandžiūrija, Kinija, Korėja). TSRS užpuolė Japoniją nepaskelbusi karo. Tuo metu galiojo 1939 m. taikos sutartis tarp Japonijos ir TSRS.

Po karo Japonija buvo okupuota iki 1952 metų, JAV kariuomenės bazės šioje šalyje yra iki šiol. JAV atsako už Japonijos neutraliteto išsaugojimą. Pokario laikotarpiu Japonija tapo pacifistine šalimi, JAV palaikoma sparčiai modernizavosi, šalies BVP išaugo iki antro pasaulyje.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Japonijos politinė sistema

Japonijos parlamento pastatas Nagatačijuje, Čijodoje, Tokijuje

Japonija yra konstitucinė monarchija. Formali valstybės galva – imperatorius (Tenno). Pagal Konstituciją jis yra šalies ir žmonių vienybės simbolis, neturintis aukščiausiosios valdžios. Dabartinis imperatorius - Akihito, po jo seks Naruhito, karūnuotasis Japonijos princas. Didžiausią politinę galią turi Ministras Pirmininkas ir kiti į parlamentą išrinkti nariai, tuo tarpu aukščiausioji valdžia priklauso japonų liaudžiai.^[1]

Įstatymų leidybos valdžia priklauso Parlamentui (Kokkai), kurį sudaro dveji rūmai: Atstovų rūmai (Shugi-in) ir patarėjų rūmai (Sangi-in).

Vykdomoji valdžia priklauso ministrų kabinetui, vadovaujamam ministro pirmininko.

Nuo 1955 m. su nedidele pertrauka Parlamente daugumą turi Liberalų demokratų partija (Jiyu-minshuto, trumpiau Jiminto).

Tarptautiniai santykiai ir kariuomenė

Pagrindiniai straipsniai: Japonijos karinės pajėgos, Japonijos tarptautiniai santykiai

Japonija palaiko glaudžius ekonominius ir karinius santykius su savo svarbiausiu sąjungininku - JAV, su kuria sudarytas JAV-Japonijos Saugumo Aljansas^[2] Nors į JTO įstojusi 1956 m., Japonija nėra pastovi JTO Saugumo Tarybos narė. Tai viena iš G4 narių - valstybių, kurios siekia nuolatinės narystės JTO Saugumo Taryboje. Japonija taip pat yra įstojusi į G8, APEC, ASEAN+3, dalyvauja East Asia Summit susirinkimuose. Tai taip pat antra didžiausia Oficialios plėtros paramos donorė, 2004 m. paaukojusi 8.86 mlrd. $.^[3] Japonija taip pat siuntė nekovines pajėgas į Irako karo zoną, tačiau vėliau jas išvedė.^[4]

Kongo klasės eskadrinis minininkas

Japonija yra įsitraukusi į ginčus dėl teritorijų su keliomis kaimyninėmis valstybėmis: su Rusija dėl Pietų Kurilų salų, su Korėjomis dėl Liankūro uolų, ir su Kinijos Liaudies Respublika bei Taivanu dėl Senkaku salų ir IEZ, esančios aplink Okinotorišimą, ribų. Tebevyksta ginčai su Šiaurės Korėja dėl jos grėsmę keliančios branduolinės programos ir Japonijos civilių pagrobimo. Dėl neišspręsto Kurilų salų ginčo, Japonija formaliai tebekariauja, kadangi nėra pasirašyta jokių susitarimų, kurie išspręstų šią problemą.^[5]

Japonijos kariuomenė yra apribota Japonijos Konstitucijos devintuoju straipsniu, kuris teigia, kad Japonija atsisako teisės skelbti karą ar naudoti kariuomenę tarptautių ginčų sprendimui^[6] anglų k.
. Japonijos kariuomenę sudaro sausumos būtinosios ginties pajėgos (JGSDF), jūrų būtinosios ginties pajėgos (JMSDF) ir oro būtinosios ginties pajėgos (JASDF). Kariuomenės galva - gynybos ministras.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Japonijos prefektūros

Japonija suskirstyta į 47 administracinius vienetus – prefektūras. Jos susiformavo XIX a. pabaigoje vietoj daugiau nei tūkstantį metų egzistavusių kitų administracinių vienetų, – žemių. Šiuo metu yra 47 prefektūros:

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Japonijos geografija

Japonijos topografinis žemėlapis

Japonija – salų valstybė, išsidėsčiusi palei Azijos Ramiojo vandenyno pakrantę. Iš rytų salas supa Ramusis vandenynas, vakaruose - Japonijos jūra, pietuose - Rytų Kinijos, šiaurėje - Ochotsko jūra. Tarp Honshuu (Honšiu) ir Shikoku (Šikoku) salų įsiterpusi Seto Naikai (vidaus) jūra.

Tai ketvirta pagal dydį po Indonezijos, Madagaskaro ir Papua-Naujosios Gvinėjos salose esanti valstybė. Šalį sudaro daugiau nei 6 800 salų, iš kurių tik apie 340 yra didesnės nei 1 km².

Didžiausios Japonijos salos yra keturios. Iš pietų į šiaurę: Kiūšiū (Kyūshū, 九州 – 36 554 km²), Šikoku (Shikoku, 四国 – 1 825 km²), Honšiū (Honshū, 本州, didžiausia sala – 230 448 km²) ir Hokaidas (Hokkaido, 北海道 – 78 073 km²).

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Japonijos ekonomika

Vyriausybės pagalba, darbo drausmė, aukštų technologijų įvaldymas ir palyginti mažos išlaidos ginklavimuisi leido Japonijai tapti viena stipriausių pasaulio ekonominių jėgų.

Japonijoje labai gerai išvystyti tokie verslai kaip bankininkystė, draudimas, nekilnojamas turtas, mažmeninė prekyba, transportas, telekomunikacijos. Itin stipri Japonijos pramonės galia - čia įsikūrusios didžiausios ir pažangiausios automašinų, elektronikos prietaisų, plieno, spalvotų metalų, laivų, cheminių medžiagų, tekstilės bei apdoroto maisto įmonės.^[7]

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Japonijos gyventojai

Etninė sudėtis: apie 99,2% japonai, 0,6% korėjiečiai, 0,1% kinai, 0,1% ainai (ainu) ir kiti. Pastaruoju metu didėja imigracija iš Artimųjų Rytų ir Pietryčių Azijos. Genetiškai tik apie 4,8% japonų yra gryno japoniško tipo.

Miestuose gyvena daugiau nei 82% gyventojų, virš 26% – Tokijuje. Dauguma gyventojų susitelkę rytinėje šalies dalyje, kurioje yra beveik visi didžiausi miestai.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Japonijos kultūra

Japonijos kultūra formavosi gana izoliuotoje teritorijoje, tačiau neišvengiamai ji patyrė ir daug užsieninių įtakų: į japoniškąjį substratą buvo introdukuojami korėjietiški, kiniški, vėliau vakarietiški elementai, ilgainiui suformavę savitą darinį.

Pagrindinė Japonijos religija – šintoizmas („dievų kelias“) – dievo kūrėjo Idzanagio vyriausiosios dukters, saulės deivės Amaterasu kultas. Jam įtakos turėjo senųjų Japonijos gyventojų tikėjimai, budizmas ir Konfucijaus filosofija.

Kita Informacija

• Japonų raštas
• Japonijos imperatorius
• Japonijos ryšiai
• Japonijos transportas
• Japonijos šventės
• Japoniška pirtis
• Japoniška virtuvė
• Japoniškas kardas

Žymos

Nuorodos

Laisvajame žodyne yra terminas Japonija

• Hanami Web – Inside Japan
• Japan information network

Advanced questions for article: japonija, japonijos ekonomika, japonijos jena,

Questions for article: apie japoniją, bvp indija kinija, japonija, japonija osaka, japonijos ekonomika, japonijos jena, japonijos laikas, japonijos religija, japonijos valdovai, japonijos valiuta, japonska čibos