Lietus

Lietus

Lietus – kritulių rūšis, kai iš debesų į Žemės paviršių krinta atskiri vandens lašai (paprastai 0,6–3 mm dydžio). Lietus, kurio lašeliai mažesni nei 0,5 mm vadinamas dulksna.

Lietus yra labai svarbus hidrologiniame cikle, kurio metu drėgmė iš vandenynų garuoja, formuojasi į debesis ir krinta atgal į Žemę, iš kur šaltiniais ir upėmis grįžta į vandenynus.

Įvairiose kultūrose išrasti skirtingi būdai apsisaugoti nuo lietaus, pavyzdžiui, skėtis, lietpaltis, lietvamzdis. Lietus kartais surenkamas ir vėliau naudojamas.

Susidarymas ir formos

Aukštutiniuose troposferos sluoksniuose susidaro ledo kristalai, kurie tampa kondensacijos branduoliai ir pritraukia daugiau vandens. Pasiekę tam tikrą masę šie ledo kristalai krenta žemyn, dėl trinties su oru ištirpsta ir tampa lašo formos. Lietaus lašų dydis skiriasi, vidutiniškai lašai būna 1-2 mm skersmens. Krintantys lašai dažnai vaizduojami ašaros formos – užapvalinta apačia ir smailu viršum, bet iš tikro maži lietaus lašai labai artimi sferoms, didesni lašai – kaip suplotos sferos, o ypač dideli primena parašiutus.

Tam tikromis temperatūrinėmis ir drėgnumo sąlygomis lietaus lašai gali išgaruoti prieš pasiekdami Žemės paviršių, o jei žemutiniuose oro sluokniuose yra ypač žema temperatūra, lietaus lašai gali vėl sušalti ir virsti kruša.

Poveikis

Lietus valo orą. Lietaus lašai pritraukia ir sugeria ne tik dulkes, bet ir deguonį, azotą, anglies rūgštį, sieros rūgštį. Dėl atmosferos anglies dvideginio sugėrimo lietaus pH paprastai yra šiek tiek žemiau 6 . Lietus su pH žemesniu nei 5,6 laikomas rūgščiu lietum.