Mikronezijos Federacinės Valstijos

Šis straipsnis apie nepriklausomą Mikronezijos valstybę. Apie Okeanijos regioną skaitykite: Mikronezija

Mikronezijos Federacinės Valstijos- salų valstybė Ramiajame vandenyne, sutrumpintai vadinama Mikronezija ar Mikronezijos Federacija. Pietuose yra Papua Naujoji Gvinėja, vakaruose – Palau bei Filipinai, šiaurėje – Šiaurės Marianų salos. Šalis yra laisvoje asocijacijoje su JAV.

(Detaliau) (Detaliau)
Valstybinė kalba	anglų
Sostinė	Palikyras
Didžiausias miestas	Palikyras
Valstybės vadovai	Joseph J. Urusemal Prezidentas
Plotas  - Iš viso  - % vandens	702 km² (173) nėra duomenų
Gyventojų  - 2006 liepa (progn.)  - Tankis	108 004 (177) 153,85 žm./km² (45)
BVP  - Iš viso  - BVP gyventojui	2002 (progn.) 0,27 mlrd. $ (184) 2 300 $ (140)
Valiuta	JAV doleris ($)
Laiko juosta  - Vasaros laikas	UTC +10 netaikomas
Nepriklausomybė Pripažinta	nuo JAV 1986
Valstybinis himnas	Mikronezijos himnas
Interneto kodas	.fm
Šalies tel. kodas	+691

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Mikronezijos Federacinių Valstijų istorija Žmonės apsigyveno maždaug prieš 4000 metų – didesnis centralizuotas darinys buvo Japo salose.

Maždaug 500-1500 m. Ponapėje buvo centralizuota 25 000 gyventojų valstybė, (Saudeleur dinastija). Apie tai liudija Nan Madolio (dirbtinių salų ir kanalų miesto) liekanos, vadinamos Okeanijos Venecija.

Iš europiečių pirmieji salas pasiekė portugalai, ispanai (Karolinų salos). Salos priklausė Ispanijai, Vokietijai, Japonijai, JAV.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Mikronezijos Federacinių Valstijų politinė sistema

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Mikronezijos Federacinių Valstijų valstijos Šalis suskirstyta į 4 valstijas:

• Čiukas (Chuuk) – 294 salos, 127 km², 65 000 gyventojų
• Kosrae- 5 salos, 110 km², 15 000 gyventojų
• Ponapė (Pohnpei) -163 salos, 344 km², 45 000 gyventojų
• Japas(Yap) – 145 salos, 119 km², 10 000 gventojų

Geografija

Mikronezija

Pagrindinis straipsnis: Mikronezijos Federacinių Valstijų geografija

Dauguma priklauso Karolinų saloms. Mikronezijos Federacinės Valstijos yra Ramiajame vandenyne. Plotas apie 720 kv. kilometrų. Jūrų sienomis ribojasi su Palau, Maršalo salomis, Kiribačiu, Nauru, Papua Naujaja Gvinėja, Guamu ir Šiaurės Marianais. Koralinės kilmės salos, kurių yra apie virš 600. Aukščiausias šalies taškas - Ngihneni (782 m).

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Mikronezijos Federacinių Valstijų ekonomika

Mikronezijos Federacinių valstijų ekonomika priklauso nuo gyvulininkystės, bei žuvininkystės. Salos turi tik keletą mineralų, kuriuos derėtų eksploatuoti neskaitant didelio kiekio fosfatų. Turizmas dėl nuošalios vietos ir riboto oro transporto trukdo turizmo vystymuisi. Salos izoliuotumas ir prastai išvystyta infrastruktūra lieka pagrindiniai veiksniai ilgalaikiui ekonomikos augimui. Pagrindiniai verslai Mikronezijos Federacinėse valstijose yra turizmas, statybos, žuvies apdirbimas, specializuotas vandens gyvių ir augalų veisimas, įvairūs dirbiniai iš kriauklių, medžio ir perlų. Mikronezijos Federacinėse Valstijose yra auginamos šios agrikultūros: juodieji pipirai, tropiniai vaisiai bei daržovės, manijokai, saldžiosios bulvės. Auginamos kiaulės, bei vištos. Eksportuojama žuvis, drabužiai, bananai, juodieji pipirai. Importuojami maisto produktai, mechanizmai, alkoholiniai gėrimai.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Mikronezijos Federacinių Valstijų demografija

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Mikronezijos Federacinių Valstijų kultūra

Kita Informacija

• Mikronezijos Federacinių Valstijų ryšiai
• Mikronezijos Federacinių Valstijų transportas
• Mikronezijos Federacinių Valstijų karinės pajėgos
• Mikronezijos Federacinių Valstijų tarptautiniai santykiai
• Mikronezijos Federacinių Valstijų šventės